Dalinasi Lina Jankauskienė
2026-09-23
Ruduo – strateginių sesijų metas. Įmonės dėlioja ateinančių metų planus, viešojo sektoriaus įstaigos atnaujina savo strateginius veiklos planus ir derina su steigėju. Ir labai dažnai planavimo etapas baigiasi panašiai: pilnas lapas idėjų, rodiklių, iniciatyvų ... o po kelių mėnesių viskas grįžta į senas vėžes. Kodėl?
Nes strateginė sesija prasideda ne salėje ir ne popieriaus lape. Ji prasideda tada, kai kiekvienas vadovas sąžiningai pasižiūri į savo sritį: kas veikia, kas ne, ir ką iš tikrųjų galime ir norime pakeisti būtent planuojamu laikotarpiu.
Kodėl funkcinio vadovo pasiruošimas toks svarbus?
Organizacijos vadovas turėtų matyti visumą, ateitį. Bet tik funkcinis vadovas tiksliai žino, kur stringa darbai, ko prašo klientai ir ką komanda realiai gali padaryti, o kur jau bus reikalingas kitų kolegų indėlis. Jei šis žinojimas "neateina" į sesiją, strategija rašoma „iš viršaus" ir "nuleidžiama". Tada ji lieka dokumentu, o ne realiu susitarimu ir įsipareigojimu.
10 dalykų, kuriuos verta padaryti prieš vadovų sesiją:
1. Pažiūrėk į skaičius. Peržiūrėk savo srities rodiklius per paskutinius 2–3 metus: kas pasiekta, kur atsiliekama ir kodėl. O jei rodiklių nėra arba jie nieko nepasako? Tai irgi labai vertinga informacija sesijai.
2. Grįžk prie ankstesnės strategijos. Kas iš to, ką suplanavome, įvyko? Kas ne ir kodėl? Ar tikslai tapo nebeaktualūs, ar tiesiog pritrūko laiko ir dėmesio? Ką ankstesnėse sesijose atidėjome ateičiai? Viešojo sektoriaus organizacijoms verta peržiūrėti ir dar neįgyvendintas priežiūros, kontrolės įstaigų rekomendacijas.
3. Įvertink, kas keičiasi aplinkoje. Įmonėms tai rinka, konkurentai, technologijos, darbo rinka. Viešajame sektoriuje – teisės aktų pokyčiai, steigėjo ir suinteresuotųjų šalių lūkesčiai, finansavimo prioritetai. Užtenka 3–5 svarbiausių pokyčių, kurie paveiks tavo sritį per artimiausius kelerius metus.
4. Išgirsk tuos, kuriems dirbi. Klientai, paslaugų gavėjai, gyventojai, kitos institucijos. Ką jie sako skunduose, apklausose, dažniausiuose klausimuose, koks naratyvas apie mus žiniasklaidoje ir socialinėje erdvėje? Kaip valdome savo paslaugas? Dažnai būtent čia slypi tikrieji strateginiai iššūkiai, nors sesijose apie juos, deja, bet kalbame per mažai.
5. Surask procesų „butelio kaklelius". Įvertink, kur susidaro eilės, vėlavimai, pakartotinis darbas, derinimai be pabaigos? Pvz., „sutarties derinimas užtrunka 23 dienas, dalyvauja 6 žmonės, 40 % dokumentų grąžinama taisyti". Toks vienas sakinys sesijoje pasako labai daug. Strategija, kuri ignoruoja procesus, veiklos trikdžius bei neefektyvumą, dažniausiai lieka labai teorinė.
6. Sąžiningai įsivertink išteklius. Kiek laiko komanda iš tikrųjų turi naujiems darbams šalia einamųjų? Kokių kompetencijų trūksta? Šis realybės patikrinimas ypač svarbus, jis apsaugo nuo plano, kuriame kiekvienas skyrius pasižada dvigubai daugiau nei gali. Ar reikalingi kiti ištekliai - technologijos, darbo priemonės ir pan.
7. Susidėliok trumpą SSGG. Po 3-5 stiprybes, silpnybes, galimybes ir grėsmes. Ne daugiau! Ribojimas verčia išgryninti esmę.
8. Ateik su pasiūlymais, ne tik su problemomis. Problemų sąrašą sudaryti lengva. Vertę kuria vadovas, atsinešęs 2–3 konkrečias iniciatyvas. Kiekvienai atsakyk į keturis klausimus: ką ji pakeistų, kokio rezultato tikimės, kiek tai kainuos ir kaip pamatuosime, kad pavyko. Pačios geriausios strateginės iniciatyvos yra tarpfunkcinės, tarpskyrinės - tos, kurios tikrai yra ne kasdienė veikla ir ne konkretaus skyriaus atsakomybė (tokias galime pasidaryti ir "darbų tvarka", nelaukdami strateginės sesijos).
9. Pasikalbėk su kolegomis ir su savo komanda. Su kitų padalinių vadovais preliminariai aptark, ko tau reikės iš IT, finansų ar personalo. Galbūt ir jiems kažko reikėtų iš jūsų? Geriau tai išsiaiškinti prieš sesiją, nei sulaukti siurprizų jos metu. O su savo komanda aptark, kaip jie visa tai mato. Sesijoje atstovauji ne sau, o savo padaliniui. Be to, žmonės kur kas lengviau priima strategiją, kurią patys padėjo kurti. SSGG analizė, jos parengimas yra prasmingas ir nesudėtingas būdas įtraukti komandą.
10. Nuspręsk, ko tikslinga nedaryti. Strategija – tai ir pasirinkimai, ko atsisakyti ar atidėti vėlesniam laikui (nes tai svarbu, bet ne taip svarbu, kaip tikrieji prioritetai). Ypač jeigu funkcijų daugėja, o išteklių ne. Kokias veiklas galėtume sustabdyti, supaprastinti ar atidėti, kad atsirastų vietos tikriesiems šių metų prioritetams?
Nepamirškime, kad nemažą dalį šios analizės gali atlikti ir įžvalgų pasiūlyti jūsų taikomi dirbtinio intelekto įrankiai. Tačiau tai nėra priežastis praleisti diskusijas su komanda. Strateginio planavimo efektyvumas finale daugiau priklauso ne nuo įžvalgų teisingumo, bet nuo žmonių, kurie turės ją įgyvendinti.
Jeigu būsime pasiruošę, vadovų sesijoje nebereikės ilgų pristatymų „kaip mums sekėsi", o bus galima iškart diskutuoti apie tai, kas svarbiausia: kur einame ir kaip ten nueisime. O svarbiausia – iš sesijos išeisime su aiškiais tikslais, rodikliais, atsakingais ir terminais. Ir su jausmu, kad kiekvieno indėlis buvo išgirstas ir svarbus. Nes strategiją įgyvendina ne dokumentas, o žmonės, kurie ja tiki.
Jei ruošiesi strateginei sesijai ir nori, kad ji baigtųsi aiškiais susitarimais, o ne dar vienu skambių frazių rinkiniu, parašyk mums.
2026-09-23
Ruduo – strateginių sesijų metas. Įmonės dėlioja ateinančių metų planus, viešojo sektoriaus įstaigos atnaujina savo strateginius veiklos planus ir derina su steigėju. Ir labai dažnai planavimo etapas baigiasi panašiai: pilnas lapas idėjų, rodiklių, iniciatyvų ... o po kelių mėnesių viskas grįžta į senas vėžes. Kodėl?
Nes strateginė sesija prasideda ne salėje ir ne popieriaus lape. Ji prasideda tada, kai kiekvienas vadovas sąžiningai pasižiūri į savo sritį: kas veikia, kas ne, ir ką iš tikrųjų galime ir norime pakeisti būtent planuojamu laikotarpiu.
Kodėl funkcinio vadovo pasiruošimas toks svarbus?
Organizacijos vadovas turėtų matyti visumą, ateitį. Bet tik funkcinis vadovas tiksliai žino, kur stringa darbai, ko prašo klientai ir ką komanda realiai gali padaryti, o kur jau bus reikalingas kitų kolegų indėlis. Jei šis žinojimas "neateina" į sesiją, strategija rašoma „iš viršaus" ir "nuleidžiama". Tada ji lieka dokumentu, o ne realiu susitarimu ir įsipareigojimu.
10 dalykų, kuriuos verta padaryti prieš vadovų sesiją:
1. Pažiūrėk į skaičius. Peržiūrėk savo srities rodiklius per paskutinius 2–3 metus: kas pasiekta, kur atsiliekama ir kodėl. O jei rodiklių nėra arba jie nieko nepasako? Tai irgi labai vertinga informacija sesijai.
2. Grįžk prie ankstesnės strategijos. Kas iš to, ką suplanavome, įvyko? Kas ne ir kodėl? Ar tikslai tapo nebeaktualūs, ar tiesiog pritrūko laiko ir dėmesio? Ką ankstesnėse sesijose atidėjome ateičiai? Viešojo sektoriaus organizacijoms verta peržiūrėti ir dar neįgyvendintas priežiūros, kontrolės įstaigų rekomendacijas.
3. Įvertink, kas keičiasi aplinkoje. Įmonėms tai rinka, konkurentai, technologijos, darbo rinka. Viešajame sektoriuje – teisės aktų pokyčiai, steigėjo ir suinteresuotųjų šalių lūkesčiai, finansavimo prioritetai. Užtenka 3–5 svarbiausių pokyčių, kurie paveiks tavo sritį per artimiausius kelerius metus.
4. Išgirsk tuos, kuriems dirbi. Klientai, paslaugų gavėjai, gyventojai, kitos institucijos. Ką jie sako skunduose, apklausose, dažniausiuose klausimuose, koks naratyvas apie mus žiniasklaidoje ir socialinėje erdvėje? Kaip valdome savo paslaugas? Dažnai būtent čia slypi tikrieji strateginiai iššūkiai, nors sesijose apie juos, deja, bet kalbame per mažai.
5. Surask procesų „butelio kaklelius". Įvertink, kur susidaro eilės, vėlavimai, pakartotinis darbas, derinimai be pabaigos? Pvz., „sutarties derinimas užtrunka 23 dienas, dalyvauja 6 žmonės, 40 % dokumentų grąžinama taisyti". Toks vienas sakinys sesijoje pasako labai daug. Strategija, kuri ignoruoja procesus, veiklos trikdžius bei neefektyvumą, dažniausiai lieka labai teorinė.
6. Sąžiningai įsivertink išteklius. Kiek laiko komanda iš tikrųjų turi naujiems darbams šalia einamųjų? Kokių kompetencijų trūksta? Šis realybės patikrinimas ypač svarbus, jis apsaugo nuo plano, kuriame kiekvienas skyrius pasižada dvigubai daugiau nei gali. Ar reikalingi kiti ištekliai - technologijos, darbo priemonės ir pan.
7. Susidėliok trumpą SSGG. Po 3-5 stiprybes, silpnybes, galimybes ir grėsmes. Ne daugiau! Ribojimas verčia išgryninti esmę.
8. Ateik su pasiūlymais, ne tik su problemomis. Problemų sąrašą sudaryti lengva. Vertę kuria vadovas, atsinešęs 2–3 konkrečias iniciatyvas. Kiekvienai atsakyk į keturis klausimus: ką ji pakeistų, kokio rezultato tikimės, kiek tai kainuos ir kaip pamatuosime, kad pavyko. Pačios geriausios strateginės iniciatyvos yra tarpfunkcinės, tarpskyrinės - tos, kurios tikrai yra ne kasdienė veikla ir ne konkretaus skyriaus atsakomybė (tokias galime pasidaryti ir "darbų tvarka", nelaukdami strateginės sesijos).
9. Pasikalbėk su kolegomis ir su savo komanda. Su kitų padalinių vadovais preliminariai aptark, ko tau reikės iš IT, finansų ar personalo. Galbūt ir jiems kažko reikėtų iš jūsų? Geriau tai išsiaiškinti prieš sesiją, nei sulaukti siurprizų jos metu. O su savo komanda aptark, kaip jie visa tai mato. Sesijoje atstovauji ne sau, o savo padaliniui. Be to, žmonės kur kas lengviau priima strategiją, kurią patys padėjo kurti. SSGG analizė, jos parengimas yra prasmingas ir nesudėtingas būdas įtraukti komandą.
10. Nuspręsk, ko tikslinga nedaryti. Strategija – tai ir pasirinkimai, ko atsisakyti ar atidėti vėlesniam laikui (nes tai svarbu, bet ne taip svarbu, kaip tikrieji prioritetai). Ypač jeigu funkcijų daugėja, o išteklių ne. Kokias veiklas galėtume sustabdyti, supaprastinti ar atidėti, kad atsirastų vietos tikriesiems šių metų prioritetams?
Nepamirškime, kad nemažą dalį šios analizės gali atlikti ir įžvalgų pasiūlyti jūsų taikomi dirbtinio intelekto įrankiai. Tačiau tai nėra priežastis praleisti diskusijas su komanda. Strateginio planavimo efektyvumas finale daugiau priklauso ne nuo įžvalgų teisingumo, bet nuo žmonių, kurie turės ją įgyvendinti.
Jeigu būsime pasiruošę, vadovų sesijoje nebereikės ilgų pristatymų „kaip mums sekėsi", o bus galima iškart diskutuoti apie tai, kas svarbiausia: kur einame ir kaip ten nueisime. O svarbiausia – iš sesijos išeisime su aiškiais tikslais, rodikliais, atsakingais ir terminais. Ir su jausmu, kad kiekvieno indėlis buvo išgirstas ir svarbus. Nes strategiją įgyvendina ne dokumentas, o žmonės, kurie ja tiki.
Jei ruošiesi strateginei sesijai ir nori, kad ji baigtųsi aiškiais susitarimais, o ne dar vienu skambių frazių rinkiniu, parašyk mums.
Nori sužinoti daugiau apie LEAN?
SPRENDIMAI
Domina vidiniai mokymai?
Created with
